

Sámis
14/2013 41
dainna doaivagiin ahte sápmelaččat guđđet báhkin
oskku ja dorvvastit rivttes oskui – kristtalašvuhtii. Das
to čuovvu čoahkkáigeassu kristtalaš báhkkomiin ja
bippalhistorjjás ja makkár mearkkašupmi gásttas lea.
Loahpalaččat ávžžuha sápmelaččaid dahkat buriid
daguid. Breava lei erenoamážit jurddašuvvon Ruoŧa
beale sápmelaččaide: "Universo populo Lappenorum,
& specialiter corone regni Svecie subjecto". Loahpas
dronnet sáddii dearvvuođaid Uppsála earkebismii ja
ávžžuhii su veahkehit ealjáris sámenissona nu bures
go sáhtii. Breava lei čállon latiinnagillii, ja danne lea
jearaldat makkár ávki dán breavas lei sápmelaččaide.
Margrehttá háliidii báhpaid, kristtalaš girjjiid, girko
dávviriid ja buot dakkáriid maid sáhtii geavahit miššo
neredettiin Sámis.
Margrehttá fertii vuolgit okto davás Uppsálii, ja ii dop
pe ge ožžon doarjaga ja veahki. Ii šat gullon sus mihk
kige máŋgga lot jahkái. De, 1412:s son fas lea boahtán
Ruoŧŧelaš báhppa Olaus Magnus (1490–1557) almmus-
tahtii 1555:s Romas girjjiid Davviriikkaid álbmogiid birra
mas leat maiddái sárgosat sámiid birra. Ovdal go fárrii
Romai, de gearggai son maiddái johtit earret eará mát-
tasámi guovlluin. Sárggus várra čájeha máttasámi nisso-
na gii lea bahčimin álddu. Sárggus lea dahkkon sullii 100
jagi maŋŋá go sámi nisu Margrehttá elii. Olaus Magnus
1555.